Gyvendami mes naudojamės 5 jutimais perteikiančiais informaciją apie supantį pasaulį. Kai visi jutimai veikia be sutrikimų, regos jutimu mes gauname 65% informacijos, klausos – 25%. 90% informacijos apie pasaulį mes gauname matydami ir girdėdami, todėl mes galime tik įsivaizduoti sunkumus, kuriuos patiria tie, kuriems sutrikusi ir rega, ir klausa.
Kurčneregių negalę 2004 metų deklaracijoje pripažino įteisino Europos parlamentas ir rekomendavo tai padaryti visoms esamoms ir būsimoms Europos sąjungos šalims.
Būti kurčneregiu – tai ne diagnozė, ši būsena neturi fiksuoto apibrėžimo. Tai funkcionaliai pasireiškianti negalė. Išsivysčiusių šalių duomenys rodo, kad šį sutrikimą gali turėti O,O18% visų gyventojų arba 200 vienam milijonui gyventojų.
Kurčneregystė yra unikali negalė, kai turimi regos ir klausos sutrikimai veikia bendravimą, mobilumą ir apsunkina informacijos bei aplinkos suvokimo prieinamumą. Kurčneregys asmuo gali turėti regos ir/ar klausos likučių, bet tų sutrikimų visuma neproporcingai smarkiai apsunkina vaiko vystymąsi, gyvenimą ir mokymąsi. Kurčneregys – tai ne kurčias žmogus, kuris negali matyti ar neregys, kuris negali girdėti. Problema yra ne vienos negalės priedas prie kitos. Tai ne tik bendravimo ar aplinkos suvokimo sunkumai. Tai kartu abi šios problemos ir dar daug daugiau. Kurčneregiai vaikai negali panaudoti vieno jutimo kitam kompensuoti. Todėl jiems netinka paslaugos ir ugdymo formos, skirtos tik regos, tik klausos ar tik protinę negalę turintiems.
Gali atrodyti, kad kurčneregiai visiškai nemato ir negirdi. Gyvenime tai pasitaiko labai retai.
Kurčneregys pasaulį suvokia labai savitai. Matančiam ir girdinčiam pasaulis aprėpiamas matymo ir girdėjimo ribose. Kurčneregiui vaikui aplinka prieinama tik rankų ar kojų pirštų galiukais. Tokie vaikai yra iš tikrųjų visiškai vieniši, kol kas nors nepaliečia jų. Jų pasaulio supratimas priklauso nuo tų žmonių, su kuriais jie betarpiškai bendrauja.
Jei kurčneregys vaikas turi klausos ir regos likučių, pasaulis tampa atitinkamai didesnis. Daug kurčneregių vaikų turi pakankamai regos judėti pažįstamoje aplinkoje, pažinti artimus žmones, matyti artimą gestų kalbą ir net gal skaityti dideles raides. Kiti turi pakankamai klausos atpažinti pažįstamus garsus, suprasti kalbą ar net išmokti savarankiškai kalbėti.
Jutiminių (sensorinių) sutrikimų ribos, įeinančios į sąvoką „kurčneregys“ yra labai plačios ir vertinamos funkcionaliai. Be to, daugelis kurčneregių turi kitų sudėtingų vystymosi sutrikimų ir sveikatos problemų. Bet koks papildomas sutrikimas (protinis atsilikimas, cerebrinis paralyžius ir pan.) labai apsunkina vaiko galimybes mokytis.
Pagal regos ir klausos sutrikimo laiką ir pobūdį skiriamos dvi kurčneregių grupės:
- Gimę kurčneregiai, kurie
- gimė turėdami sudėtingus klausos ir regos sutrikimus;
- įgijo juos prieš išmokdami kalbėti.
- Tapę kurčneregiai, kurie
- gimė neregiais ar silpnaregiais ir vėliau prarado klausą;
- gimė kurčiais ar neprigirdinčiais ir vėliau prarado regą;
- gimė reginčiais ir girdinčiais, bet vėliau prarado ir klausą, ir regą.
Kurčneregiams ypač būdingas unikalumas. Kiekvienas jų turi tam tikrą regos ir klausos praradimo laipsnį. Klausos ir regos gali būti netekta iki gimimo ar po gimimo bet kuriame amžiuje. Klausa ir rega gali būti prarasta tuo pačiu metu ar nepriklausomai viena nuo kitos. Tai gali įvykti staiga ar laipsniškai ir gali būti ar ne susiję su kitų organizmo funkcijų praradimu.
Kurčneregystę sukelia motinos nėštumo metu persirgtos virusinės ligos (raudonukė, cytomegalo virusas, toksoplazmozė), gimdymo traumos, įvairūs sindromai, persirgtas meningoencefalitas, ir kt. Dabartiniu metu gimusių kurčneregių vaikų skaičius auga dėl didėjančio išgyvenusių neišnešiotų naujagimių skaičiaus. Vyresniame mokykliniame amžiuje atsiradusią kurčneregystę dažniausiai lemia Ašerio sindromas, pažeidžiantis 5% – 10% kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų.
Kurčneregiams būtini specialūs ugdymo ir bendravimo metodai. Jų labai didelių ugdymosi poreikių tenkinimui būtina sąlyga yra nuolatinis individualus bendravimas su ugdytoju.
Negalėjimas mokytis grupėje su kitais gali būti laikomas pagrindine kurčneregių ugdymo problema