REKOMENDACIJOS GIMUSIŲ KURČNEREGIŲ UGDYMUI

Terminas kurčneregystė aprašo būseną, kurią sukelia įvairaus sudėtingumo klausos ir regos sutrikimas. Dviejų pagrindinių pasaulio pažinimo kanalų sutrikimas padaugina ir sustiprina kiekvieno jų įtaką, tuo sukurdami labai sudėtingą, unikalią negalę. Visi kurčneregiai žmonės patiria daug sunkumų bendraudami, judėdami ir gaudami informaciją. Vis dėlto, jų specifiniai poreikiai labai priklauso nuo amžiaus, kurčneregystės tipo ir kilmės. Kurčneregiai žmonės negali panaudoti vieno jutimo kitam kompensuoti. Todėl jiems netinka paslaugos ir ugdymo formos, skirtos tik akliems, tik kurtiems ar tik protinę negalę turintiems žmonėms.

Visi kurčneregiai pagal sutrikimų atsiradimo laiką skirstomi į dvi kokybiškai ir kiekybiškai labai skirtingas grupes:

• Gimę kurčneregiais
• Tapę kurčneregiais

Toliau nagrinėjamos tik gimusiųjų kurčneregiais ugdymo problemos. Gimusių kurčneregių skaičius yra sąlyginai mažas, bet šios dvigubos jutiminės negalės sukelti padariniai yra labai dramatiški. Individualūs jutiminių sutrikimų skirtumai bei jų funkcinio vertinimo problemos apsunkina vaiko priskyrimą kurčneregių grupei. Ugdymo tikslams skirtas kurčneregio apibrėžimas yra traktuojamas funkcionaliai ir tai leidžia kurčneregių programoje ugdyti ir kliniškai, ir funkcionaliai kurčneregius vaikus. Dauguma kurčneregių turi kitų sudėtingų vystymosi sutrikimų. Bet koks papildomas sutrikimas kartu su jutiminiais labai apriboja ir apsunkina vaiko galimybes mokytis.

Gali atrodyti, kad kurčneregiai visiškai nemato ir negirdi. Gyvenime tai pasitaiko labai retai.

Jutiminių sutrikimų ribos, įeinančios į negalės sąvoką „kurčneregys“, yra labai plačios.

GIMUSIŲ KURČNEREGIŲ UGDYMAS KAIP ATSKIRA PEDAGOGINĖ PROBLEMA

KURČNEREGYS VAIKAS DIAGNOSTINĖS PEDAGOGIKOS POŽIŪRIU

Dėl įgimtos dvigubos jutiminės negalės paprastai sutrinka ryšys tarp vaiko ir jo aplinkos. Tai pasireiškia:

• Intensyvia autostimuliacija
• Vengimu tyrinėti aplinką
• Socialinio kontakto vengimu
• Nepaaiškinamo elgesio formomis

Dėl dvigubo jutiminio sutrikimo vaikas negalės mokytis pagal instrukciją, gebėjimas mokytis stebint bus taip pat labai apsunkintas.

Negalėjimas mokytis grupėje su kitais gali būti laikomas pagrindine kurčneregių ugdymo problema.

Kurčneregių mokymas labai skiriasi nuo kitų specialiojo ugdymo formų. Toks vaikas gali mokytis tik taktiliškai jausdamas jam gerai pažįstamą žmogų.

Holistinis požiūris į kurčneregį vaiką vienija tokio vaiko pedagoginį vertinimą ir po to sudaromą ugdymo programą. Pedagoginis procesas prasideda nuo individualybės vertinimo, pagrįsto specifinėmis tyrimo procedūromis. Po to numatomas veiklos planas ir jo tęstinumas. Komandoje savo pastangas suvienija įvairių sričių specialistai.

Kurčneregiai vaikai dažnai gyvena uždarame vidiniame pasaulyje, kuriame retai jaučiamas skirtumas tarp savojo „aš“ ir aplinkinio pasaulio. Tokių vaikų ugdyme pagrindiniu tikslu laikomas bendravimo vystymas ir ryšio su aplinka tobulinimas.

Vaikai, gimę kurčneregiais, dažnai labai ilgai gyvuoja ikisimboliniame bendravimo lygyje. Toks bendravimas gali užtrukti daugelį metų. Didelė dalis kurčneregių gali likti nesimboliniame bendravimo lygyje visą gyvenimą, kiti gi gali įsisavinti simbolinę kalbos sistemą.

Išskirtini tokie svarbiausi kurčneregių ugdymo momentai

Tvarkos ir organizacijos poreikis

Kurčneregys vaikas gyvena pasaulyje, į kurį aplinkos stimulai patenka chaotiškai arba fragmentiškai. Vaikas nesugeba pats suprasti, kaip reaguoti į aplinkos stimulus ir kaip elgtis su žmonėmis bei savo aplinkos objektais. Susiduriant su aplinkiniu pasauliu visada išlieka sąmyšio rizika. Pagrindinis tokio vaiko poreikis yra ugdytojų parama susipažįstant su pasauliu, kuriame jis gyvena. Mokytojų pagalba būtina vaikui, kuriant daiktų, žmonių, sąveikos tarp jų vaizdinius ir mokantis sąsajų tyrimo būdų. Tai bus tolimesnio ugdymo pagrindas.

Pasaulio, kuriame gyvena supratimas, žinojimas, kas dabar atsitiks, padeda saugumo pagrindus.

Vaikas, suprasdamas pasaulį, kuriame gyvena, ir žinodamas, kas jo laukia, saugiai jausis, tik tada, kai bus pasiruošęs bendrauti. Svarbiausi trys elementai „žmogus“, „laikas“, „vieta“.

Nekintanti dienotvarkė

Kurčneregio vaiko ugdymo programa prasideda nuo dienotvarkės kūrimo. Mokytojas, aktyviai bendradarbiaudamas, padeda vaikui jo natūralioje dienos veikloje. Mokytojas visada sieks tvarkos ir organizacijos, atliepiančios vaiko poreikius. Pradžioje šie poreikiai apsiriboja pagrindiniais: valgymas, gėrimas, maudymas, miegojimas, judesys ir kontaktas. Vykdant šias kasdien besikartojančias veiklas, nekeičiant jų laiko nei vietos ir, kiek įmanoma, vykstančias su tais pačiais žmonėmis, reikia tikėtis, kad vaikas atras stabilią ir fiksuotą aplinkos tvarką. Pavyzdžiui, kai vaikas supras, kad po maudimosi jis gers arbatą prie to paties stalo, toje pačioje vietoje, ir kad po gėrimo jis gaus savo mėgstamą vaisių, po to atsiguls tame pačiame kambaryje – jis suvoks rutinos motoriką. Tokiu sistemingu būdu kuriant rutiną, formuojasi įpročiai. Labiausiai motyvuojantys vaiką momentai fiksuojami kaip tos dienos atpažinimo taškai.

Realizuojant numatymo poreikį, labai svarbu apie visus dienos įvykius vaiką informuoti iš anksto, taip pat vaikas turi žinoti, kada veikla baigėsi. Kartu su dienotvarke naudojamos ir kitos priemonės, tokios kaip kalendoriai, ryšio knygutės. Šios priemonės padeda geriau atsiminti. „Užrašydami“ veiklą ir joje patirtus įspūdžius, ir vaikas ir jo mokytojas, įgyja konkretų pagrindą savo „pokalbiams“. Kalendoriai ir kitos panašios priemonės pirmiausia skirtos bendravimo tobulinimui. Jų dėka vaikas gali išmokti išreikšti savo norus.

Kiekvienam vaikui kuriama individuali, tik jam vienam tinkama, „kalendoriaus“ sistema. Vaikui augant ir vystantis ji kinta.

Dienos kalendorius

Dienos kalendoriuje atsispindi dienos veiklos, kurios būna suplanuotos iš anksto.

Savaitės kalendorius

Savaitės kalendoriuje paveiksliukų, įvairių tekstūrų ir objektų pagalba žymimi svarbiausi savaitės įvykiai. Paprastai šis kalendorius naudojamas pokalbiams apie jau įvykusias ir labiausiai patikusias veiklas.

Kalendorius skaičiuoklis.

Jis naudojamas skaičiuoti dienas, likusias iki kokio nors svarbaus įvykio: tėvų atvažiavimo, ekskursijos, atostogų, gulimo ligoninėn. Toks skaičiuoklis kasdien aptariamas su vaiku, pažymint likusias dienas, naktis.

Atminties knygos

Šios knygos kuriamos pagal atostogų, ekskursijų įvykius, naudojamos pokalbiams apie atmintinus įvykius.

Tvarka iki tam „tikro laipsnio“

Pasaulis, kuriame gyvena vaikas neturi būti visiškai stabilus ir iš anksto numatomas, nes tik tada vaikas gali suvokti aplinką kaip „fiksuotą faktorių“ ir tai gali stimuliuoti jo stereotipinę veiklą. Priešingai, lanksti tvarka visada suteiks vaikui galimybę pačiam apsispręsti, plės jo akiratį, jam lankantis skirtingose aplinkose: namie, mokykloje, bendrabutyje ir kitur.

Sugebėjimo jausmas

Dauguma kurčneregių vaikų dėl dvigubo jutiminio sutrikimo turi neigiamą žaidimo, bendravimo patirtį. Tokia negatyvi patirtis labai veikia vaikų jausmus. Dažnai vaikams atrodo, kad jie nesugeba kontroliuoti savo veiklos ir jos rezultatų. Jie jaučiasi priklausomi ir kontroliuojami. Todėl būtina kurti tokiems vaikams smagios, džiaugsmingos veiklos scenarijus, suteikiančius bendravimo ir pasisekimo potyrių, juos nuolat plėsti. Ugdomosios veiklos skirstomos mažais žingsneliais, kur negatyvių potyrių rizika turi būti minimali.

Pagrindinė ugdymo ir bendravimo sąlyga – tai saugių tarpusavio santykių formavimas

Asmenų charakterizavimas veiksmų ir asmeninių nuorodų pagalba

Kurčneregiui vaikui būtina suvokti, kad visi kiti žmonės yra atskiros būtybės, ne jo paties dalis. Todėl būtina, kad mokytojai save charakterizuotų individualiu, skirtingu nuo kitų būdu. Dienos veikloje numatomos specialios veiklos, kur susipažįstama su asmeniniais atpažinimo ženklais. Galima atkreipti vaiko dėmesį tokius požymius kaip ūsai ar nuolat nešiojama apyrankė, žiedas, auskaras. Tokioms atpažinimo veikloms vykstant tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, sveikinantis ir atsisveikinant, galima tikėtis, kad vaikas susikurs su juo bendraujančio žmogaus įvaizdį. Prieraišumo momentai, tokie kaip apsikabinimas ir bučiavimas taip pat padeda. Kai vaikas susipažįsta su tam tikru žmogumi, besielgiančiu su juo pažįstamu būdu, įvedamas gestas. Pirmenybė teikiama natūraliems gestams.

Abipusis reagavimas

Abipusis reagavimas yra pagrindinis elementas vystantis prieraišumo jausmui. Abipusis reagavimas yra pagrindinė bendravimo vystymosi sąlyga. Pirmoji būtinoji prielaida tam – pakankamas individualių valandų, kiekvieną dieną praleistų su vaiku, skaičius. Vaikui ir mokytojui kartu praleistas laikas labai padeda vienas kitą suprasti. Tai taip pat reiškia, kad ugdytojų skaičius vienam vaikui turi būti ribotas. Tiktai intensyvus abipusis ryšys kasdieninėje veikloje gali sukurti savitarpio supratimą ir pasitikėjimą. Intensyvus kontaktas būtinas sinchroniškumo tarp mokytojo ir vaiko atsiradimui. Šio proceso metu kurčneregiui paliekama teisė reguliuoti tiek fizinį, tiek emocinį atstumą. Mokytojas išmoksta „klausytis“ vaiko, o vaikas išmoksta „klausyti“ mokytojo. Svarbiausia padėti vaikui pajausti, kad kažkas nori jį suprasti. Šioje sąveikoje svarbiausia: tarpusavio supratimas, dialogo struktūra, laisvas abipusis artumo ir atstumo reguliavimas, glaudus ryšys tarp abiejų partnerių raiškos būdų, žaismingumas ir kūrybiškumas pirmumo teisę teikiant kurčneregiui, abipusis bendradarbiavimas bei tarpusavio sąveika.

Šis subtilus procesas nuolat aptariamas su ekspertais naudojant vaizdo analizę. Ne vaiko gebėjimai būna tokių analizių dėmesio centre. Analizuojami pedagogo veiksmai, ryšio tarp vaiko ir mokytojo kokybė. Kokybiško pedagoginio darbo kriterijumi tampa ryšio tarp kurčneregio vaiko ir jo aplinkos kokybė. Vertinamas pedagogo sugebėjimas užmegzti, palaikyti ir vystyti tarpusavio sąveiką.

Paruošė Dalia Taurienė