Žaidimas vaikui nėra darbas; tai visiškai naujo ir dažnai paslaptingo pasaulio pažinimo būdas. Žaidimas nuo kitos vaiko veiklos skiriasi motyvuotu pasitenkinimu. Kaip rašo I. Kaffemanienė ir I. Burneckienė, žaidimas yra vaiko kalba, o žaislai – žodžiai. Žaidimas užsimezga tyrinėjant pažįstamus arba nepažįstamus aplinkos objektus, daiktus. Žaidimas yra kažkas, kas vyksta labai natūraliai vaiko gyvenime.
Kurčneregystę turinčių vaikų žaidimo veiksmų su daiktais bei žaislais išmokimas gerokai sulėtėja, kadangi tokie vaikai savo gyvenimą pradeda kiek kitaip. Dėl to jie turėtų jaustis nesaugūs ir išsigandę.
Vaiko žaidimas vystosi, jis yra 4 etapų:
- manipuliacija (susipažinimas su įvairiais daiktais liečiant, uostant, ragaujant);
- konstravimas (daikto funkcijų pažinimas);
- funkcinis žaidimas (daikto funkcijų pažinimas);
- simbolinis žaidimas (daiktai gali būti naudojami žaidybine prasme).
Akli vaikai (taip pat ir kurčneregiai) mažiau tyrinėja, mėgdžioja, rečiau inicijuoja.
- Gana dažnai kurčneregiams vaikams būdingas ne tik negebėjimas, bet ir nenoras bendrauti, nes jie yra pasyvūs, menkai domisi aplinka, žaislais. Rekomenduojama aktyviai sąveikauti su kurčneregiu vaiku – tik sąveikoje jis išmoksta matyti daiktus, pažinti juos ir veikti. Siekiant efektyviai formuoti specialiųjų poreikių vaikų žaidimo gebėjimus, būtina pažinti jų psichinės ir žaidimų raidos ypatumus.
- Kurčneregys vaikas informaciją iš aplinkos gauna regėjimo ir klausos pojūčių dėka, tad tokių vaikų tėveliams būtina nepamiršti ir atsižvelgti į sąlygą, kad kurčneregystės negalią turintiems vaikams sudėtinga žaisti.
- Būtent per žaidimą vaikai plėtoja bendravimą: jie išmoksta efektyviai naudotis savo rankomis, kojomis ir visu kūnu. Tėveliams rekomenduojama nuolat bendrauti su savo vaiku, nes žmonių balsai yra puikiausi žaislai – taip kurčneregystę turintis vaikas jaus, kad yra reikalingas.
- Būtina nepamiršti, kad žaidimo metu išnaudojami visi pojūčiai: jei nėra regos, klausos, išnaudojami taktiliniai pojūčiai, judėjimas, skonis, uoslė. Būtina sąlyga – reikia pradėti nuo paprastų žaidimų („tik tu ir aš“), kitaip vadinamų diadinių (be daiktų) žaidimų: „imk ir duok“, „mano eilė – tavo eilė“ ir pan.
- Autorės J. Narayan, M. Riggio (2005) rekomenduoja tokį žaidimo ratą:
– kontaktas akimis („Aš matau tave, tu matai mane“) – akių kontaktas gali būti keičiamas lietimu;
– suaugusysis paklūsta vaiko iniciatyvai, įvardija ir priima tai, ką vaikas daro, išplėsdamas jo žinias;
– apsikeitimas išraiškingais gestais;
– eiliškumas, nuoseklumas („Tavo eilė, mano eilė“, „duoti ir imti“, sugebėti kažką kartais priimti ir tuo pačiu duoti);
– apsikeitimas teigiamais jausmais („Mums smagu būti kartu“).
- Prieš pradedami žaidybinę sąveiką, tėveliams rekomenduojama pasakyti vaikui, kad esate šalia jo. Taip pat rekomenduojama naudoti ritualą ar struktūruotą veiksmą, pvz., leiskite liesti savo papuošalą, kurį visada nešiojate, naudodami „ranka ant rankos“ principu; leiskite liesti Jūsų plaukus – taip vaikas sužinos, kad Jūs esate. Netgi, jei vaikas turi pakankamai regos matyti asmenį, jam gali būti sunku atpažinti žmogų. Todėl būtina su kurčneregiu vaiku žaidimo metu bendrauti taktiliškai.
- Kurčneregio vaiko rankos – pagrindinis instrumentas, leidžiantis susipažinti su supančiu pasauliu, tad tėveliams rekomenduojama lavinti, tobulinti tokių vaikų smulkiąją motoriką; siekti, kad vaikų rankos žaidimų metu (ir ne tik) būtų smalsios, siekiančios tyrinėti, sugebančios atvirai išreikšti jausmus ir idėjas, mokytųsi ieškoti, griebti.
- Duokite (pasiūlykite) savo rankas vaikui, kad jis galėtų su jomis daryti ką nori. Kvieskite vaiko rankas liesti Jūsų rankas pačių įvairiausių situacijų metu. Kurčneregių vaikų tėvai, mokytojai gali suteikti tokiems vaikams daug patirties apie pasaulį, pakviesdami kartu kurčneregį jausti savo rankomis įvairių kasdieniškų situacijų metu: plaunant, tvarkant, renkant daiktus, prausiant(is), žaidžiant, bendraujant ar paprasčiausiai ilsintis.
- Dažnai žaiskite sąveikinius žaidimus. Žaidimai gali būti kuriami imituojant vaiko judesius, kaskart vis naujai atrandami ir palaipsniui tobulinami, vystomi. Ploti, sulenkti ir atlenkti pirštus, jais šliaužti, ropoti, kutenti – visi šie ir kiti judesiai, keičiantis jais su vaiku, gali padėti kurti žaidybines sąveikines situacijas bei suteikti vaikui puikią progą pajausti suaugusiojo rankas.
- Kai vaikas susidomi daiktu ir nori jo, svarbu nustatyti, kokios objekto savybės jį sudomino, ir pasiūlyti daiktą, kuris yra panašus, bet šiek tiek skiriasi savo kokybe, savybėmis. Taip elgdamiesi, Jūs padėsite vaikui tobulinti jo taktilinius sugebėjimus, stiprinsite pasitikėjimą savimi.
- Kvieskite kurčneregį taktiliškai kontaktuoti su aplinka. Kartu su savo vaiku būnantys tėvai turėtų stengtis suformuoti artimiausią aplinką taip, kad ji būtų jam pasiekiama.
- Nuolat domėkitės, stebėkite, ką mėgsta žaisti, ką veikia Jūsų vaikas ne tik namuose, bet ir mokykloje, kokie daiktai ar žaislai jį domina; bendraukite su Jūsų vaiko pedagogu.
- Žaiskite tuos žaidimus, kurie remiasi vaiko patirtimi, yra jam artimi, iš jo gyvenimo, pvz.: jei gaminate su savo vaiku, žaiskite „Virtuvę“, jei dažnai lankotės su vaiku pas gydytoją, žaiskite „Gydytoją“ ir pan. Labai tinka ir vaikams patinka tokie žaidimai, kaip „Slėpynės“, „Gaudynės“, „Šeima“, pasakų skaitymas, įvairios dainelės. Būtina nepamiršti, kad tinka visi žaidimai, knygelės, dainelės ir pan. – tinka viskas, kuo Jūsų vaikas domisi.
Viso žaidimo pagrindas yra saugumo jausmas, pagrįstas pasitikėjimu. Pasitikėjimas reiškia, kad vaikas išmoksta pasikliauti kitu, jam tik gero linkinčiu žmogumi. Saugumas, kurį vaikas jaučia iš savo mamos, suteikia jam pasitikėjimą žaisti ir tyrinėti. Norint užtikrinti, kad vaikų žaidimas būtų visapusiškas ir įvairus, jis turi vykti sąveikoje/dialoge su kitais. Vaikams su negalia būdinga tai, kad sąveika/dialogas yra nutrūkę. Todėl žaisdamas vaikas susiduria su sunkumais. Būtina atkurti šią sąveiką. Reikia pakeisti sąlygas, ieškoti tinkamų bendravimo būdų. Padėkite savo vaikams žaisti!
Paruošė mokytoja N. Baranovskaja, 2014 m.