Kaip bendrauja kurčneregiai?

Kurčneregiai labai retai visiškai nemato ir negirdi. Dažniausiai kurčneregiais tampama sutrikusios klausos asmeniui netekus dalies regos ir atvirkščiai – nusilpus silpnaregio ar neregio klausai. Bendraujama įvairiais būdais. Dalis kurčneregių kalba sakytine kalba. Komunikacijos būdas pasirenkamas atsižvelgiant į turimus regos ir klausos likučius, sutrikimų pobūdžio ir atsiradimo laiko, pačių kurčneregių išsilavinimo ir pageidavimų, šalies gestų kalbos vertimo tradicijų ir pan.

Kurčneregių negalė vienija nepaprastai skirtingų gebėjimų žmones. Svarbiausias kriterijus yra klausos ir regos sutrikimų atsiradimo laikas: ar tai įgimta ar įgyta negalė. Pavyzdžiui, Helena Keller nėra gimusi kurčneregė, ji apako ir apkurto būdama 1,5 metų.

Kol kas niekas nežino, kiek Lietuvoje gyvena kurčneregių žmonių. Nei švietimo, nei socialinės ar sveikatos apsaugos sistemos nerenka tokių duomenų ir neišskiria šios negalės, kaip atskiros. Todėl nėra duomenų apie Lietuvoje gyvenančių kurčneregių komunikaciją, neturime ir patvirtintos dviejų rankų taktilinės pirštų abėcėlės.

Žemiau pateikiami populiariausi užsienio šalyse gyvenančių kurčneregių bendravimo būdai.

Gestų kalba ir jos pritaikymai

Modifikuota gestų kalba :

Kurčneregys kalbasi naudodamas taktilinius gestus.

Kai kurie kurtieji ar neprigirdintys netekę dalies regos toliau naudoja gestus. Dažniausiai reikia lėčiau daktiliuoti, sulėtinti ir aiškiau rodyti gestus, dėvėti kontrastingus odos spalvai rūbus.

Adaptuoti gestai:

Kurčneregys stebi savo vertėją maždaug 1,5 metro atstumu.

Kai kurie kurčneregiai turi ribotą periferinį lauką, vadinamą tunelinį matymą. Tada gestų amplitudė siaurinama iki labai mažos erdvės dažniausiai krūtinės lygyje. Kai kuriuos gestus tada reikia adaptuoti.

Taktilinė gestų kalba:

Du žmonės bendrauja taktiline gestų kalba.

Kurčneregys žmogus uždeda savo rankas ant „kalbančiojo“ rankų, tokiu būdu jausdamas gestų formą, judesius ir lokalizaciją. Kai kurie gestai ir veido išraiškos modifikuojami. Galima naudoti vienos rankos ar dviejų rankų taktilinę gestų kalbą.

Kurtieji ir neprigirdintys žmonės užaugę kurčiųjų gestų kalbos aplinkoje, tapę kurčneregiais dažniausiai renkasi taktilinę gestų kalbą. Tuo tarpu kalbėję sakytine kalba ir išmokę gestus vėliau, pirmenybę teikia kalkinei taktilinei gestų kalbai.

Sekimas:

Taip atrodo kurčneregio rankos sekančios kalbančiojo rankas.

Kai kurie kurčneregiai, turintys labai siaurą regėjimo lauką, gali ir matyti, ir taktiliškai sekti rodomus gestus. Tuo tikslu yra liečiamas kalbančiojo riešas ar alkūnė. Tai pagreitina gestų suvokimo procesą.

Taktilinė pirštų abėcėlė (daktilis):

Kurčneregio rankos bendraujančios taktiline pirštų abėcėle

Aklieji ir silpnaregiai gyvenimo eigoje praradę klausą, ar kurčneregiai, buvę kurtieji ir neprigirdintys nenaudoję gestų kalbos bendravimui, dažnai pasirenka taktilinę pirštų abėcėlę. Tapus kurčneregiu išmokti taktilinę gestų kalbą gali būti per sunku. Kurčneregiams patogu laikyti savo ranką virš daktiliuojančios rankos, ant delno ar delnu apglėbus kalbančiojo ranką.

Tadoma:

Tadomos būdu kurčneregė kalbasi su mokytoju.

Tadoma, tai būdas, kai praktiškai aklas kurčneregys „skaito iš lūpų“ taktiliniu būdu. Uždėjus nykštį ant kalbančiojo smakro, o kitus pirštus ant skruosto, jaučiama kalbančiojo balso sukeliama vibracija ir lūpų judesiai. Šiais laikas šis metodas labai retai naudojamas.

Betarpiškos kumunikcijos būdai

Brailio eilutės komunikatorius:

Du žmonės pokalbiui naudoja komunikatorių.

Kai kurie kurčneregiai žmonės naudoja Brailio komunikatorius. Tai mažas mobilus prietaisas įgalinantis kurčneregius bendrauti su matančiaisiais. Vienoje prietaiso pusėje yra įprastinė klaviatūra ir ekranas, kitoje – 8 langelių Brailio eilutė. Matantis žmogus išspausdina tekstą klaviatūroje, kurčneregys jaučia pirštais Brailio raštu parašytą tekstą savo pusėje Brailio eilutėje. Jis Brailio raštu rašo atsakymą, o regintis žmogus skaito tekstą ekrane.

Tekstofonas:

Kurčneregys skambina naudodamasis tekstofonu su Brailio eilute.

Tekstofonas prijungtas ir padėtas ant Brailio eilutės, nors abu gali būti ir atskirai. Tai leidžia kurčneregiui, skaitančiam Brailiu, naudotis telefonu. Taip pat šią sistemą galima naudoti betarpiškam bendravimui su kitu asmeniu, neturinčiu įgūdžių bendrauti kurčneregiui asmeniui priimtinu būdu. Taip pat, kai kurie asmenys gali naudotis tekstofonais su dideliais kompiuterių ekranais ir didesniu šriftu komunikacijai su kitais.

Subtitruotas telefonas:

Kurčneregys telefoninį pokalbį stebi užrašytą padidintu šriftu ekrane.

Kai kurie kurčneregiai naudoja telefoninius priedus tarpusavio pokalbiams. Turint telefono priedelį galima naudotis paslauga, kuri kito pašnekovo žodžius užrašo kompiuterio ekrane. Tokiu būdu kurčneregys ne tik klausosi pašnekovo, bet ir skaito jo žodžius. Monitoriuje galima keisti fono spalvą, šriftus ir jų dydį.

Brailio užrašinės

Brailio užrašinė

Kurčneregiai taip pat naudojasi Brailio užrašinėmis komunikacijai su žmonėmis, kurie neskaito Brailiu ar nežino naudojamos komunikavimo sistemos. Daugumą užrašinių galima prijungti prie delninių kompiuterių, kuriais dažnai naudojasi kiti.

ALTERNATYVI KOMUNIKACIJA

RAŠYMAS Į DELNĄ:

Policijos pareigūnas kurčneregiui rašo didžiosiomis raidėms į delną.

Bendraujantys su kurčneregiais tam tikra tvarka rašo didžiosiąsias raides į klausančiojo delną. Kiekviena raidė rašoma delne toje pačioje vietoje. Šis komunikacijos būdas dažnai naudojamas kurčneregiams bendraujant viešumoje.

Patarimai bendraujant su kurčneregiais (anglų kalba)