FUNKCIONALI MODIFIKUOTA KURČNEREGIŲ UGDYMO APLINKA

HOLISTINIS POŽIŪRIS

VIDAUS APLINKOS PRITAIKYMAS

ĮVADAS

Šie patarimai skirti vaikų, turinčių regos, klausos, kitų sutrikimų mokytojams ir tėvams. Vaiko aplinka – namų, mokyklos, bendruomenės – veikia vaiko regą. Dažnai tėvai galvoja, kad, be vaistų ir akinių, nėra kitų priemonių gerinančių regą. Vaiko praktinis matymas gali būti pagerintas sėkmingai pritaikant namų ir klasės aplinką.

Nėra dviejų sutrikusios regos vaikų pasaulį matančių vienodai. Yra daugybė faktorių veikiančių vaiko regėjimą tam tikroje situacijoje. Todėl vieno vaikai mato geriau už kitus

APŠVIETIMAS

Apšvietimo kiekis, tipas ir kryptis yra patys svarbiausi faktoriai, veikiantys vaiko regą. Kai kurie vaikai yra jautrūs šviesai, jie gali jausti didelį diskomfortą ir net skausmą žvelgdami į stiprų šviesos šaltinį. Kitiems gi vaikams reikia papildomo apšvietimo norint geriau matyti. Svarbu stebėti vaiką įvairiose apšvietimo situacijose ir eksperimentuoti su skirtingais šviesos šaltiniais.

SPALVA IR KONTRASTAS

Kitas vaiko regą gerinantis būdas yra kontrasto tarp darbinio objekto ir jo fono didinimas. Padeda ir pašalinių daiktų pašalinimas iš regos lauko. Geriausia yra balto ir juodo kontrastas. Galimi ir kiti kontrasto variantai parenkami individualiai vaikui.

Bandykime įvairius kontrastus ir spalvas, nenaudokime margo fono.

DYDIS IR ATSTUMAS

Sumažėjus regos aštrumui pasidaro sunku gerai matyti mažus daiktus. Vaikui padės ėjimas prie objekto. Padeda ir objektų didinimas įvairiomis techninėmis ir optinėmis priemonėmis.

LAIKAS

Prarandant regą regimojo suvokimo laikas pailgėja. Šis faktorius labai svarbus. Pastebėti, atpažinti ir veikti pagal nurodymus yra sunki ir daug laiko reikalaujanti užduotis sutrikusios regos ir kitų sutrikimų turinčiam vaikui.

Bendri patarimai

Kai kurios specifinės rekomendacijos reikalingos stebėjimo ir eksperimentavimo kiekvienu atveju individualiai. Atskirai pritaikomas apšvietimo stiprumas, tipas ir kryptis, individualiai parenkamos ir naudojamos medžiagos, vaikų pasodinimo vieta.

• Kiekvieno vaiko kėdės atkaltė pažymima vis kitokia ryškia juostele
• Naudokime kontrastingas sienų ir grindų spalvas. Ribai tinka kontrastinga briauna
• Durų niša žymima kontrastinga juosta
• Naudojame žaliuzes ar užuolaidas krintančios šviesos lygiui kontroliuoti skirtingu dienos metu ir išvengti blizgesio
• Naudokime kontrastingą ryškią lipnią juostelę kasdieninio naudojimo daiktams pažymėti, pvz. puodukams pažymėti
• Patalpos apšvietimo lygiui kontroliuoti naudokime reostatą
• Laiptų briaunas pažymėkime kontrastingai arba nudažykime. Pirmas ir paskutinis laiptas žymimas būtinai.
• Šviesos jungikliai dengiami kontrastuojančios spalvos dangteliais
• Kasdien naudojami daiktai parenkami ryškių spalvų, kaip raudonas dubuo, geltonas dantų šepetukas, ryškūs rūbai
• Aplinka turi būti organizuota ir nesikeičianti. Venkime spalvinio chaoso. Baldai ir kiti daiktai nestumdomi. Pakeitus daikto vietą, su tuo turi būti supažindintas vaikas. Vaikščiojimo vietos turi būti laisvos nuo smulkių, žemai gulinčių daiktų
• Skirtingos kambario zonos gali būti pažymėtos skirtingomis sienų spalvomis bei skirtingų faktūrų ir spalvų kilimais ar takais
• Kėdes ir stalus parenkame atitinkančius vaiko ūgį.
• Naudojame vaiko akių lygyje sužymėtus ženklus ar simbolius, nurodančius miegamuosius ir kt.
• Naudojami ženklai turi būti labai kontrastingi ir iš toli matomi
• Duris laikome visiškai atidarytas arba uždarytas
• Duryse įrengiamas varpelis
• Valgymo metu naudojame staltieses sumažinančias spalvinį stalo kontrastą valgymo metu. Stalo pagrindas turi kontrastuoti su indais ir valgiais.
• Vaiko darbo vieta žymima spalvotu padėklu, popieriumi taip, kad tai sudarytų kontrastą užsiėmimo metu naudojamoms priemonėms.
• Vaiko darbo vietos neapkrauti daiktais. Mokinkime priemones laikyti savo vietose
• Darbo vietai naudokime stalines ilgakakles lempas. Tuo būti tirkime vaikui reikalingo apšvietimo lygį. Venkime tiesioginio švietimo į vaiko akis
• Venkime fluorescencinių melsvo atspalvio lempų. Pakeiskime mirksinčias lempas
• Naudokime typoskopą ( juodą popieriaus lapą, kuriame prakirpta horizontali juostelė izoliuoti vienai spausdintai eilutei)
• Eksperimentuokime su iškiliais dažais, markeriais, gamindami mokymo priemones, jas gali naudoti ir vaikai
• Naudokime skaitymo stovą
• Kartais vaikui naudinga skaityti ir atsigulus ant grindų
• Kopijuodami naudokime padidintą šriftą ir eksperimentuokime šrifto dydžiais.
• Vengdami akių nuovargio, naudokime filtrus, jie pašalins blizgesį
• Nesodinkime vaikų prieš tiesioginės šviesos šaltinius. Neleiskime jiems žiūrėti į ryškią saulę.
• Eksperimentuokime pateikdami vaikui mokymo priemones iš šono, skirtingo aukščio ar tiesiai, taip sužinosime vaiko regėjimo lauką
• Pirkdami žaislus atkreipkime dėmesį į spalvą, kontrastingumą, ir smulkių detalių skaičių
• Apšvieskime daiktą, jei norime, kad vaikas jį pastebėtų

Patarimai klasės aplinkai

Organizavimas

• Klasės aplinka organizuojama, skirstant ją į temines zonas, tokias kaip, muzikinę, darbo, užkandžiavimo, poilsio. Jas atskiriame baldais, kilimais, ar kontrastinga juosta
• Baldai dėstomi tvarkingai, grupėmis
• Aštrūs kampai izoliuojami, vengiant vaiko susižalojimo
• Mokymo priemonės ir žaislai laikomi jiems skirtose vietose pagal turinį
• Grąžiname panaudotas priemones į vietas
• Vengiame spalvinio chaoso. Jei naudojame atviras lentynas, jas galime uždengti vienspalve standžia medžiaga

Apšvietimas

• Naudojame langų užuolaidas ir žaliuzes apšvietimo lygiui kontroliuoti skirtingu dienos metu
• Nenaudojame blizgančių paviršių
• Naudojame individualų apšvietimą. Mokykime vaiką prisitaikyti sau reikalingą apšvietimą
• Vaikus sodiname nugara į langą

Priemonių parinkimas ir adaptavimas

• Vaiko keliui pažymėti naudojame vizualinius ir taktilinius simbolius ir ženklus
• Visoms veikloms naudojame kontrastingas priemones. Idealios kontrastingos spalvos yra balta ir juoda
• Darbiniam paviršiui uždengti naudojame vienspalves, ne margas medžiagas
• Žymėkime mokymo priemones ir žaislus kontrastinga spalva. Pavyzdžiui, jei vaikas manipuliuoja rankomis, nežiūrėdamas į daiktą, pažymėkime jį juodu markeriu
• Klasėje pakabiname veidrodį. Tai pagerins kūno suvokimą
• Vizualiai paprastus žaislus pagyviname spalvota juosta
• Kiekvieno vaiko kėdė žymima individualiu vaiko ženklu, jei vaikas naudoja kitą kėdę kitai veiklai, ir ją žymime tuo pačiu ženklu.

PATARIMAI LAUKO APLINKAI

Kartais girdime mokytojus ir tėvus besidžiaugiančius tuo, kad jų silpnaregis ar neregys vaikas neatsimuša į baldus namuose, ar gerai orientuojasi eidamas aplink mokyklą. Pažįstamoje aplinkoje vaikui tai daryti nesunku. Aplinkos suvokimo problemas galime pastebėti tik vaikui atsidūrus naujoje ir nepažįstamoje aplinkoje.

Bendri patarimai

• Aplinką lauke sunku kontroliuoti. Naudinga būti kartu su vaiku ir ją tyrinėti.
• Jei vaikui pastebimai sunku prisitaikyti prie saulės šviesos, būtina lėtai (bent savaitę) pratinti prie patamsintų akinių (bet jie mažina regos aštrumą)
• Duokime vaiko akims laiko prisitaikyti prie tamsesnių ar šviesesnių zonų
• Dažnai neatkreipiamas dėmesys į aplinkos garsus. Radijas, televizorius, transportas gali vaiką blaškyti. Jei neįmanoma triukšmo šaltinio pašalinti, atsiminkime, kad jis veikia vaiko dėmesį
• Priklausomai nuo dienos meto ir ką tik nuveiktos užduoties vaikas gali būti energingas, ar labai pavargęs. Pailsėjęs vaikas bus energingesnis
• Įtemptas regimasis darbas kai kuriuos vaikus vargina.
• Vaikus reikia mokyti kaip sekti vedantį žmogų
• Neleidžiame vaikui žiūrėti tiesiai į saulę. Tai gali sukelti tinklainės pakenkimus

Apšvietimas

• Stenkimės, kad kalbant su vaiku šviesos šaltinis ( saulė, gatvės lempos naktį ) visada būtų už vaiko nugaros. Tai apsaugos vaiką nuo tiesioginio žiūrėjimo į šviesą ir apšvies kalbančiojo veidą.
• Potencialiai pavojingos aplinkos vietos turi būti apšviestos gerinant jų matomumą
• Kai kuriems vaikams reikalingas žibintuvėlis naktį
• Šešėliai gali užtemdyti kliūtis ir grindinio skyles, suformuodami gąsdinančias formas. Drąsiname vaikus sustoti, sulėtinti žingsnį ar apeiti šešėlį

Spalvos ir kontrastai

• Kontrastingi kieti pažymėjimai ant bordiūrų, laiptų, kryžkelėse palengvina vaikui vizualiai ir taktiliškai lokalizuoti šias vietas. Toks būdas nebrangiai modifikuoja aplinka. Stengiamės neperkrauti aplinkos tokiais pažymėjimais
• Žaidimų aikštelės įrengimai gali būti ryškiai nudažyti, didelės žaidimų aikštelės zonos suskirstomos spalvinėmis zonomis
• Ryškūs kaspinai, virvės ar grandinės žymi ar blokuoja pavojingas vietas
• saugumo sumetimais dėvime šviesius ar reflektuojančius rūbus
• eksperimentuojame atrinkdami tinkamiausio dydžio ir spalvos žaislus žaidimams lauke

Dydis ir atstumas

• artinantis prie tokių objektų kaip kelio ženklas ar parduotuvės vitrina, dažniausiai pakanka tik leisti geriau įsižiūrėti
• kai kuriais atvejais stengtis priartėti prie tolimo objekto, tokio kaip autobusas, nenaudinga. Tam yra optinės priemonės
• Jei yra vaiko periferinio lauko apribojimas, vaikui gali prireikti atsitraukti, kad geriau įsižiūrėti į norimą objektą
• Vaikus praradus dalį centrinio regėjimo, reikės artintis prie norimo objekto

Žiūrėjimo kampas

• Leidžiant ir pasiūlant keisti žiūrėjimo kampą vaikui pasiseks geriau įsižiūrėti į detales. Dažnai vaikas išmoksta atpažinti detales, žmones pagal jų dydį ir formą

Judėjimo greitis

• Vaikas greičiau pastebės ir atpažins daiktą, kai abu – ir vaikas ir daiktas – yra stabilūs. Pirmiausia vaiką sustabdome, po to jis permeta akimis ir lokalizuoja objektą, kelio ženklą, šviesoforą, pašto dėžutę. Vėliau vaiką mokome pastebėti daiktus vaikščiojant. Pats sunkiausias įgūdis yra pastebėti, lokalizuoti, sekti ir atpažinti taikinį, kuris juda, vaikui taip pat judant.